1. Šviesos ir lazerių technologijos pagrindai

1.4 Lazerio ir audinio sąveika diagnostikoje

Lazerių sąveika su audiniais lemia jų diagnostinę vertę. Diagnostiniai lazeriai paprastai veikia žemos galios režimu, kad būtų išvengta pažeidimų ir maksimaliai padidintas duomenų gavimas per optinius signalus.

Dažniausi sąveikos mechanizmai yra šie:

• Elastingas sklaida: Šviesa atsispindi nuo audinio nepakeisdama energijos, naudojama tokiuose metoduose kaip difuzinė optinė vizualizacija.
• Neelastingas sklaida (Ramano efektas): Šviesa praranda arba įgyja energijos, atskleidžiant molekulinę sudėtį—naudinga Ramano spektroskopijoje.
• Fluorescencija: Šviesa sužadina audinių molekules, kurios išskiria antrinę šviesą. Tai panaudojama lazeriu sukeltoje fluorescencijoje (LIF) siekiant nustatyti nenormalų medžiagų apykaitos aktyvumą.
• Interferencija: Naudojama optinėje koherentinėje tomografijoje (OCT) vidinėms struktūroms atkurti pagal atspindėtų bangų fazės pokyčius (Barsom ir kt., 2016).

Šių sąveikų supratimas leidžia tyrėjams ir gydytojams kurti neinvazinius diagnostinius įrankius, galinčius aptikti tokias ligas kaip vėžys, geltonosios dėmės degeneracija ir širdies bei kraujagyslių ligos, nereikalaujant pjauti audinių ar imti mėginių.