5. Lazerinės diagnostikos privalumai ir apribojimai

5.1 Lazerinės diagnostikos privalumai

Diagnostika, pagrįsta lazeriais, siūlo daugybę pranašumų, lyginant su tradicinėmis vaizdinimo ir jutimo technologijomis. Pagrindinis jų privalumas yra šviesos ir audinių sąveikos tikslumas ir selektyvumas, kurį užtikrina lazerio monochromatinė, koherentinė ir kolimuota prigimtis. Šios savybės leidžia labai fokusuotiems spinduliams taikytis į specifines biologines struktūras su minimaliu išplitimu, todėl galima analizuoti ar vaizdinti audinius mikroskopiniu ar molekuliniu lygiu (Barsom ir kt., 2016).
Vienas pagrindinių privalumų – neinvazyvumas. Tokios technikos kaip optinė koherentinė tomografija (OKT), lazerinė Doplerio srauto matavimas (LDF) ir lazeriu sukelta fluorescencija (LIF) nereikalauja audinio pašalinimo ar kontakto su oda, taip sumažinant infekcijos riziką ir pacientų diskomfortą. Šie įrankiai ypač naudingi jautriose srityse, tokiose kaip akis, smegenys ir gleivinės membranos (Zafar ir kt., 2021).

Lazerių diagnostika taip pat pasižymi aukšta erdvine ir laiko raiška. Pavyzdžiui, OKT suteikia mikrometrinio lygio skerspjūvio vaizdus pakankamai greitai, kad būtų galima vizualizuoti realiu laiku, kas yra itin svarbu tokiose srityse kaip tinklainės skenavimas ir intraoperacinis vedimas (Albrecht ir kt., 2013). Be to, lazerinės sistemos dažnai veikia be jonizuojančios spinduliuotės, skirtingai nei rentgeno ar KT tyrimai, todėl jos yra saugesnės pakartotiniam naudojimui, ypač vaikų priežiūroje ar lėtinių ligų stebėjime.

Šiuolaikiniai lazeriniai prietaisai tampa vis kompaktiškesni, mobilesni ir automatizuoti, dėka pažangos puslaidininkių lazerių, optinių skaidulų ir mašininio mokymosi algoritmų srityse. Šios inovacijos atveria galimybes diagnostikai priežiūros vietoje, net ir mažų išteklių ar atokiose vietose (Le ir kt., 2023). Nešiojamos Raman sistemos ir rankiniai OKT įrenginiai yra pavyzdžiai, kaip lazerinė diagnostika iš laboratorijų keliasi į realias klinikines aplinkas.

Be to, lazerinė diagnostika puikiai integruojasi su papildytos realybės (AR) ir kompiuterio pagalba atliekamomis vaizdinimo sistemomis, kurios dar labiau pagerina jų edukacinį ir klinikinį panaudojimą. AR perdangos gali vizualiai išryškinti problemines sritis realaus laiko skenavimo metu arba nukreipti vartotojus optimalių lazerio nustatymų link, taip pagerindamos naudojimą tiek klinikams, tiek besimokantiems (Akçayır & Akçayır, 2017).