Kaip šviesa veikia biologines sistemas

Žmogaus suvokimas ir elgesys

Koreliuota spalvos temperatūra (CCT) ir šiluminė pojūtis yra esminiai veiksniai, darantys įtaką vidaus aplinkai ir reikšmingai veikiantys gyventojų komfortą, stresą bei darbo našumą. Apšvietimo poveikis darbo našumui, stresui ir šiluminei pojūčiai darbo aplinkoje (Erkan ir kt., 2025). Koreliuota spalvos temperatūra (CCT) apibūdina šviesos šaltinio išvaizdą pagal jos spalvos toną. Ji dažnai skirstoma pagal šiltumą arba vėsumą: mažesnės CCT reikšmės atitinka šiltesnę, gelsvą šviesą, o didesnės reikšmės rodo vėsesnę, melsvą šviesą (Liu ir kt., 2022).

^{4 pav. Smegenys ir šiluminė pojūtis, šaltinis: https://www.waseda.jp/top/en/news/83173}

Asmenų subjektyvus šiluminės aplinkos suvokimas yra itin svarbus nustatant gyventojų komfortą ir glaudžiai susijęs su darbo našumu vidaus patalpose (Soto ir kt., 2022). Atsižvelgti į asmenų šiluminės pojūčio pageidavimus yra būtina siekiant užtikrinti komfortą ir produktyvumą, ypač darbo aplinkoje. Tyrimai parodė, kad prisitaikę prie savo šiluminių sąlygų žmonės patiria didesnį komfortą, aukštesnį darbo pasitenkinimą ir pagerėjusią kognityvinę veiklą (Yeganeh ir kt., 2018).

Stresas – tai organizmo reakcija į neapibrėžtumą arba specifinius reikalavimus. Paprastai jis pasireiškia pavojaus reakcijos, pasipriešinimo ir išsekimo stadijomis. Šios stadijos atspindi fiziologines organizmo pastangas susidoroti su stresu ir pasižymi kortizolio išsiskyrimu, padidėjusiu širdies ritmu ir adrenalino sekrecija. Jei streso šaltinis lieka neišspręstas, organizmas gali pereiti į galutinę išsekimo stadiją (Seley, 1956).

Darbo aplinkoje stresas reiškia fiziologines ir psichologines reakcijas, kurias asmenys patiria, kai jaučia, kad reikalavimai ar spaudimas viršija jų gebėjimą susidoroti (Awada ir kt., 2023). Šis stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, įskaitant padidėjusį širdies ritmą, aukštą kraujospūdį, raumenų įtampą, dirglumą, sunkumus susikaupti ir sumažėjusią kognityvinę veiklą (Askaripoor ir kt., 2018). Aukštas streso lygis darbo vietoje gali reikšmingai paveikti darbo pasitenkinimą, produktyvumą ir našumą. Pernelyg didelis stresas gali lemti neigiamas pasekmes, tokias kaip motyvacijos sumažėjimas, prastesnis sprendimų priėmimas, mažesnis kūrybiškumas ir didesnis pravaikštų skaičius (Altindag, 2020).

Elektroencefalograma (EEG) ir širdies ritmo variabilumas (HRV) dažnai naudojami streso vertinimui (Diaz ir kt., 2019). EEG matuoja elektrinį smegenų aktyvumą, suteikdama įžvalgų apie su stresu susijusius kognityvinius ir emocinius procesus (Choi ir kt., 2015). HRV, kita vertus, stebi intervalus tarp širdies dūžių, rodydamas, kaip autonominė nervų sistema reguliuoja stresą (Kaklauskas ir kt., 2011). Naudodami EEG ir HRV kaip objektyvius rodiklius, neuroarchitektūros tyrėjai siekia geriau suprasti fiziologines reakcijas į skirtingas apšvietimo ir šilumines sąlygas vidaus aplinkoje (Li ir kt., 2023).