1. Tyrinėjimas. Kaip dirbtinis intelektas supranta biologiją?

1.1 Biologija kaip duomenys: nuo gyvų sistemų iki skaitmeninės informacijos

Biologija tradiciškai orientuojasi į gyvų sistemų, tokių kaip ląstelės, audiniai, organai, organizmai ir ekosistemos, tyrimą. Sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms, šios gyvos sistemos vis dažniau pateikiamos kaip duomenys, kuriuos galima saugoti, apdoroti ir analizuoti kompiuteriais.

Dirbtinio intelekto požiūriu:

• DNR pateikiama kaip ilgos raidžių (A, T, C, G) sekos, pvz., DI analizuoja sekas, kad prognozuotų reguliacinius motyvus ar sujungimo vietas.
• Baltymai aprašomi kaip aminorūgščių grandinės ir 3D struktūros, pvz., AlphaFold modelis nustato baltymo 3D formą pagal jo seką, leidžiant kurti naujus baltymus vaistams.
• Mikroskopiniai vaizdai tampa pikseliais pagrįstais vizualiniais duomenimis.
  Biologinės sąveikos paverčiamos tinklais ir modeliais, pvz., genų reguliavimo tinklais, kuriuose DI nustato „kas ką reguliuoja“ tarp genų ir signalinių molekulių.​

DI sistemos tiesiogiai nestebi gyvybės; jos dirba su skaitmeninėmis biologinių procesų reprezentacijomis. Apdorodamas didelius biologinių duomenų kiekius, DI gali nustatyti ryšius ir dėsningumus, kuriuos žmonėms aptikti rankiniu būdu būtų sunku ar net neįmanoma.