2. Taikymas. Filogenetinių ryšių kūrimas pasitelkiant biologijos įkvėptą tyrimą ir papildytą realybę

2. Nuo klasifikavimo iki santykių kūrimo

Šiame skyriuje mokiniai pereina nuo evoliucijos sąvokų mokymosi prie jų aktyvaus taikymo. Vietoj klasifikacijų įsimenimo, mokiniai analizuoja bendrus bruožus ir evoliucijos įrodymus, kad nustatytų ryšius tarp organizmų.

2.1 Nuo teorijos prie praktikos: gamtos santykių supratimas

Evoliucinis gyvybės medis parodo, kaip gamta organizuoja įvairovę per šakotas sąsajas ir bendrą protėvystę. Šiame skyriuje mokiniai pereina nuo teorinių sąvokų prie praktinio taikymo, tyrinėdami, kaip mokslininkai naudoja įrodymus, kad nustatytų evoliucines sąsajas tarp organizmų.

Užuot mokęsi klasifikavimo sistemas atmintinai, mokiniai priima biologija įkvėptą perspektyvą, vertindami evoliuciją kaip dinamišką procesą, kuriame paprastos biologinės savybės sukuria sudėtingas santykių struktūras. Šis požiūris atspindi, kaip gamtos sistemos įkvepia šiuolaikinius informacijos organizavimo metodus moksle, technologijose ir dizaino srityse.

2.2 Kaip papildyta realybė padeda siekti mokymosi tikslų

Pagrindinis šio modulio tikslas – padėti studentams suprasti filogeniją kaip santykių sistemą, o ne linijinę hierarchiją. Papildyta realybė (AR) padeda siekti šio tikslo, leidžiant mokiniams kurti, manipuliuoti ir vizualizuoti filogenetinius medžius trimatėje erdvėje.
Naudodamiesi AR pagrįstomis veiklomis, studentai gali:

• išdėstyti organizmus vienas kito atžvilgiu,
• vizualizuoti šakojimosi taškus kaip bendrus protėvius,
• išbandyti įvairias medžio konfigūracijas remiantis įrodymais,
• stebėti, kaip duomenų pokyčiai veikia bendrą struktūrą.

Tai paverčia filogenetinius medžius iš statinių diagramų į interaktyvius mokslinius modelius.

2.3 Praktinis AR pratimas: Gyvybės medžio kūrimas

Veiklos pavyzdys: „Filogenetinio medžio sudarymas“
Mokiniai dirba individualiai arba mažomis grupėmis, kad išanalizuotų pasirinktą organizmą ar organizmų grupę. Naudodami AR įrankius, kiekvienas mokinys sukuria vaizdinę medžiagą, kurioje pateikia pagrindinius bruožus, pvz., morfologiją, buveinę ar genetinę informaciją.
Šie individualūs darbai vėliau sujungiami į bendrą klasės filogenetinį medį, kur mokiniai bendrai nusprendžia:

• kur turėtų būti šakojimosi taškai
• kurie organizmai turi bendrus protėvius,
• kokios savybės yra stipriausias giminystės įrodymas.

Šis procesas akcentuoja mąstymą, palyginimą ir pagrindimą, o ne teisingus ar neteisingus atsakymus.

2.4 Biologija įkvėptas mokymasis praktikoje

Filogenetinio medžio sudarymas atspindi pagrindinį biologijos įkvėptą principą: sudėtingos sistemos atsiranda iš paprastų, pasikartojančių taisyklių. Organizuodami organizmus pagal bendrus bruožus, mokiniai patiria, kaip gamta sukuria struktūrizuotą įvairovę be centralizuoto valdymo.
Šis principas yra tiesiogiai susijęs su:

• sistemų mąstymui,
• duomenų organizavimui,
• tinklų projektavimui,
• dirbtiniam intelektui ir biologijos įkvėptam kompiuteriniam skaičiavimui.

2.5 Bendradarbiavimu ir tyrimais grindžiamas mokymasis

Vykdymo etapo metu studentai dalyvauja:

• diskusijas ir debatus apie įrodymus,
• hipotezių tikrinimą, pertvarkydami šakas,
• bendradarbiavimą priimant sprendimus kuriant bendrą medį.

Šis tyrimais pagrįstas metodas atspindi tikrą mokslinę praktiką ir skatina kritinio mąstymo, bendravimo ir komandinio darbo įgūdžių ugdymą.