Papildytosios realybės vaidmuo inovatyviuose vandens perdirbimo ir taupymo metoduose miesto planavime

2.2 Tikrieji tyrimai ir praktiniai pratimai

Reikšminga papildytos realybės (AR) integracija į praktinį mokymąsi jau vyksta visame pasaulyje, ypač tokiose srityse kaip aplinkosauginis ir urbanistinis ugdymas. Šie pavyzdžiai parodo, kaip AR gali paskatinti mokinius pereiti nuo pasyvaus stebėjimo prie aktyvaus, kūrybiško problemų sprendimo, įkvėpto gamtos. Integruojant realius pavyzdžius ir praktines veiklas, papildytas AR, mokymasis tampa tvirtesnis.

Šiame atvejo tyrime buvo nagrinėjamas papildytos realybės (AR) veiksmingumas kaip priemonės įtraukti jaunimą į urbanistinio planavimo procesus, ypač sutelkiant dėmesį į projektą Osle, Norvegijoje, kur jauni dalyviai buvo paskirti suplanuoti naujų medžių sodinimo vietas.

Tyrimas apėmė penkių savaičių trukmės lauko darbus (2020–2021 m.) su penkiomis skirtingomis jaunimo grupėmis iš įvairių Oslo rajonų. Šie dalyviai naudojo AR technologiją, kad vizualizuotų ir kurtų urbanistinio vystymo modelius, juos uždėdami ant realių erdvių. Tyrėjai dokumentavo jaunimo sąveikas filmuose, nuotraukose, piešiniuose, interviu ir ekrano įrašuose. AR pasirodė esanti itin intuityvi priemonė jaunimui jų projektavimo ir planavimo užduotyse. AR padėjo vartotojams vietoje ir masteliu generuoti savo planavimo pasiūlymus, reikšmingai padidindama jų motyvaciją ir norą dalyvauti planavimo procesuose. Tyrimo išvada – AR gali reikšmingai pagerinti dalyvavimo procesų kokybę urbanistiniame planavime, pateikdama skirtingas planavimo koncepcijas realistiškiau ir didindama įsitraukimą, ypač tarp jaunimo. Taip pat buvo išryškintos tiek galimybės, tiek kliūtys diegiant AR dalyvaujamojo urbanistinio planavimo srityje, pabrėžiant poreikį labiau koordinuotam ir holistiniam požiūriui tiek į AR technologijų plėtrą, tiek į planavimo politiką, siekiant tolesnės jos integracijos į tvarius urbanistinius pokyčius (Reaver, 2023).