„Deepwater Horizon“ naftos išsiliejimas (2010 m., Meksikos įlanka)
Dėl „Deepwater Horizon“ katastrofos į Meksikos įlanką išsiliejo apie 134 milijonai galonų žalios naftos, o tai buvo vienas didžiausių naftos išsiliejimų jūroje per visą istoriją. Po avarijos vietinės jūrinės bakterijos, ypač Alcanivorax ir Cycloclasticus rūšys, pradėjo sparčiai daugintis ir atliko svarbų vaidmenį skaidydamos angliavandenilius. Šie mikroorganizmai naudojo naftą kaip anglies šaltinį, taip veiksmingai sumažindami išsiliejimo poveikį aplinkai. Meksikos įlankos tyrimų iniciatyvos (GoMRI) finansuoti tyrimai suteikė įžvalgų apie mikrobų genomiką ir angliavandenilių biologinio valymo reakcijas jūrų ekosistemose.  

Plastiko tarša vandenynuose
Plastiko atliekos, ypač mikroplastikai, tapo plačiai paplitusios jūrų aplinkoje ir kelia grėsmę jūrų gyvūnijai ir žmonių sveikatai. Siekiant išspręsti šią problemą, tiriamos novatoriškos biologinio valymo priemonės:

Bendruomenės iniciatyvos: Indijos Keralos valstijoje Munambam žvejų bendruomenė inicijavo projektą „Drive to Recover Ocean Plastic“ (DROP). Jame dalyvauja daugiau nei 600 žvejybos laivų, kurie savo reisų metu renka plastiko atliekas, todėl vien 2024–2025 m. buvo surinkta 22 000 kg plastiko. timesofindia.indiatimes.com

Mikrobiniai sprendimai: Tyrimais nustatyta, kad yra plastiko skilimo grybai, galintys skaidyti sintetinius polimerus, pvz., poliuretaną. Šie grybai galėtų būti naudojami kontroliuojamoje aplinkoje, pvz., nuotekų valymo įrenginiuose, siekiant sumažinti plastiko taršą. reuters.com+1bassconnections.duke.edu+1

Sunkiojo metalo tarša kasybos vietose

Kasyba dažnai sukelia sunkiųjų metalų taršą aplinkiniuose dirvožemiuose ir vandens telkiniuose. Biologinio valymo strategijos, kuriose naudojami mikroorganizmai, pasirodė esančios perspektyvios mažinant šių teršalų kiekį:

Qixia kalno švino ir cinko kasykla, Kinija: tyrimai parodė, kad dirvožemis aplink kasyklą yra smarkiai užterštas sunkiaisiais metalais. Mikroorganizmų bendrijos, įskaitant Sphingomonas ir Pseudomonas rūšis, parodė atsparumą sunkiesiems metalams ir prisidėjo prie dirvožemio valymo pastangų. pubs.rsc.org

Tar Creek Superfund vietovė, JAV: Buvo įdiegta novatoriška biologinio valymo sistema, skirta valyti švinu, cinku, kadmiu ir geležimi užterštą gruntinį vandenį iš apleistų kasyklų. Sistema naudoja seriją tvenkinių su aerobinėmis ir anaerobinėmis bakterijomis, kurios žymiai sumažina sunkiųjų metalų koncentraciją vandenyje.