Galutinis etapas skirtas refleksijai ir ateities vizijai. Mokiniai lygina savo sistemas: kurios veikia geriausiai? Su kokiais sunkumais jie susidūrė? Kokius patobulinimus jie siūlytų?

Kūrybiškumas įgauna formą per papildytos realybės veiklą: jie kuria „eko-pastatą“ – ateities pastatą, kuris integruoja akvaponikos sistemas maistui gaminti ir vandeniui valyti. Taip akvaponika palieka laboratorinį akvariumą ir tampa konkrečia tvarios architektūros idėja.

Galutinė diskusija susieja patirtį su Darnaus vystymosi tikslais (DVT): kaip akvaponika gali padėti užtikrinti švarų vandenį, sveiką maistą ir atsparius miestus? Kokie yra šios technologijos apribojimai?