5. Kaip veikia daiktų interneto (IoT) technologija
- Peržiūrėti
Svarbiausios IoT infrastruktūros savybės yra šios:
- Tai, kad kiekvienas objektas turi unikalų identifikavimo kodą;
- Įrenginių gebėjimas tarpusavyje susijungti per interneto infrastruktūrą ir keistis naujausiais duomenimis realiuoju laiku.
Kad tinklo objektai galėtų bendrauti tarpusavyje, būtina, jog juose būtų technologijos, leidžiančios juos atpažinti ir prijungti prie soplaukų įrenginių. Kai kurios šiuo požiūriu veikiančios technologijos yra, pavyzdžiui:
RFID (radijo dažnio atpažinimas)
Tai technologija, pagrįsta elektromagnetinių bangų sklidimu, leidžiančiu įrenginiui būti aptiktam ir perduoti informaciją skaitytuvui [šaltinis]. Vieninteliai objektai, kurie negali turėti RFID žymos, yra tie, kurių išorė pagaminta iš metalo, nes dėl vadinamosios Faradėjaus narvelio [Norint suprasti Faradėjaus narvelio reikšmę, žiūrėkite Zanichelli sukurtą vaizdo įrašą, soplauką https://youtu.be/ZEMA31_Bs-4] jie negalėtų aptikti elektromagnetinių bangų.
Ši technologija ypač vertinama, nes leidžia sekti produkto kelią per visą jo gyvavimo ciklą: iš tiesų, skaitytuvas gali ne tik nuskaityti objekte esančius duomenis, bet ir įrašyti naujus. Šis mechanizmas leidžia, pavyzdžiui, produktą aprūpinti tarsi „kalbančia etikete“, kurioje būtų visi duomenys, reikalingi ne tik jo aptikimui, bet ir visam gyvavimo ciklui [šaltinis]. RFID technologijos žymoms nereikia maitinimo šaltinio; tačiau egzistuoja ir žymų su baterijomis (Botta ir kt., 2016).
RFID technologijos pavyzdžiai kasdienybėje yra apsaugos žymos, tvirtinamos prie drabužių parduotuvėse, arba mikroschemos, skirtos naminių gyvūnų registravimui ir atpažinimui.
4 pav. – RFID technologijos pavyzdys kasdienybėje
WSN (belaidžių jutiklių tinklas)
Tai pažangi technologija, kurios poveikis kasdieniam gyvenimui bus ypač reikšmingas, ypač aplinkos tvarumo požiūriu.
WSN sistema pagrįsta penkių funkcinių blokų tarpusavio sąveika: tai keitikliai, pavaros, valdymo blokas, atmintis ir ryšio blokas (7 pav.). Keitiklius galima prilyginti jutikliams, galintiems aptikti įvairius dydžius, pvz., temperatūrą, drėgmės procentą ir pan. Jie perduoda surinktus duomenis pavaroms. Jie perduoda surinktus duomenis pavaroms, kurios gali veikti aplinkoje, kurioje yra. Šio informacijos apsikeitimo pavyzdys galėtų būti dūmų detektorius (keitiklis), kuris, aptikęs anglies dioksido ore, apie tai informuoja pavarą; pavara tuomet gali įjungti signalizaciją.
Blokas, jungiantis keitiklius ir pavaras, yra valdymo blokas, galintis paversti keitiklio elektrinį signalą į skaitmeninį, kurį gali nuskaityti pavaros programinė įranga. Atminties blokai saugo operacinės sistemos ir programos vykdomąjį kodą bei jutiklių surinktus ir programos apdorotus duomenis (Zanella, Zorzi, 2016, p. 106). Galiausiai, ryšio blokas leidžia visiems globe funkcinio bloko komponentams užmegzti ryšį, kaip pagrindinį kanalą pasirenkant radijo bangas.
9 pav. – WSN operacinė sistema (Zanella, Zorzi, 2006, p. 105)