Paaiškinti, ką reiškia išmanusis miestas, yra gana sudėtinga užduotis, nes šiuo metu nėra aiškios šio koncepto apibrėžties. Jungtinės Tautos bandė apibrėžti išmaniojo miesto charakteristikas ir 2016 metais pateikė šią apibrėžtį:

 

„[išmanusis miestas] pasinaudoja skaitmeninimo, švarios energijos ir technologijų galimybėmis, taip pat inovatyviomis transporto technologijomis, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis aplinkai draugiškesnius sprendimus, skatinti tvarų ekonomikos augimą ir leidžiantis miestams pagerinti paslaugų teikimą.“

Jungtinės Tautos (2016), UN-Habitat & New Urban Agenda

Technologijų naudojimas urbanistinėse aplinkose taip pat gali būti išteklius sprendžiant klimato krizę. Remiantis Jungtinių Tautų surinktais duomenimis „World’s Cities in 2018“ ataskaitoje, iki 2050 metų du trečdaliai pasaulio gyventojų gyvens miestuose: tai sukels tvarumo problemą įvairiose srityse, ypač aplinkosaugos.

Vienas įdomiausių tyrimų objektų, siekiant geriau suprasti, kokias galimybes gali suteikti perėjimas prie išmanių urbanistinių ir būsto formų, yra susijęs su elektra ir, konkrečiau, elektros energijos vartojimu.

2015 metais net 130 valstybių, priklausančių JT, pasirašė 2030 metų Darbotvarkę tvariam vystymuisi, kurioje priimta veiksmų programa žmonėms, planetai ir klestėjimui; programa apima 17 Tvaraus vystymosi tikslų, t. y. septyniolika uždavinių, per kuriuos galima įgyvendinti tvaraus vystymosi politiką.

Graphical user interface, application Description automatically generated

1 pav. – Septyniolika tvarumo tikslų

Tarp jų yra užtikrinti visiems prieigą prie pigios, patikimos, tvarios ir modernios energijos sistemų (7 tikslas): elektra tapo būtina daugeliui mūsų kasdienių veiklų, o perėjimas prie švarių elektros formų yra didelė socialinė, ekonominė ir aplinkosaugos galimybė; be to, apie 60 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kyla dėl energijos, o tai kelia didelę grėsmę mūsų planetai ir jos išlikimui.

Septintojo tikslo pasiekimas reiškia:

  • Užtikrinti prieigą prie modernių, patikimų ir, svarbiausia, prieinamų energijos paslaugų;
  • Padidinti atsinaujinančios energijos dalį bendrame energijos suvartojime;
  • Padvigubinti pasaulinį energijos efektyvumo didėjimo tempą iki 2030 metų;
  • Pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant palengvinti prieigą prie švarios energijos tyrimų ir technologijų, taip pat skatinti investicijas į energijos infrastruktūrą ir su švaria energija susijusias technologijas;
  • Remti mažiausiai išsivysčiusias šalis, siekiant, kad jos naudotų energiją iš nekenksmingų šaltinių.

Icon Description automatically generated

2 pav. – Tikslas 7/30

Europos Sąjunga taip pat taiko politiką, skirtą kovai su klimato kaita, ir netgi išsikėlė ypač ambicingą tikslą: tapti pirmuoju klimato neutralumo žemynu iki 2050 metų. Kalbant apie energetikos klausimus, Europos Sąjunga skatina energijos efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius.