Pirmiausia elektros energijos šaltinius reikia atskirti į neatsinaujinančius ir atsinaujinančius. Neatsinaujinantys energijos šaltiniai taip vadinami todėl, kad jų kiekis yra ribotas ir jie išsenka naudojimo metu: tai tokie šaltiniai kaip iškastinis kuras ir branduoliniai degalai, kurių poveikis aplinkai yra neigiamas. Šiuo metu iškastinis kuras yra plačiausiai naudojamas elektros energijos šaltinis: pasak ISPRA, Italijoje iki 2008 metų apie du trečdaliai visos pagamintos elektros energijos buvo gaunama iš iškastinio kuro. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau skatinama palaipsniui pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių: jie vadinami atsinaujinančiais, nes yra neišsenkantys, o jų atsinaujinimo laikas – priešingai nei neatisinaujinančių šaltinių – yra labai trumpas.

Chart, line chart

Description automatically generated

3 pav. – Iškastinio kuro energijos dalis Italijoje, ISPRA (2019)

Reikėtų prisiminti, kad iškastinio kuro deginimas prisideda prie CO2 koncentracijos didėjimo, o ši medžiaga prisideda prie klimato kaitos ir pasaulinės temperatūros kilimo. Remiantis Europos Sąjungos duomenimis, vidutinė kasdienė elektros energijos paklausa vienam Europos piliečiui yra 27 megavatvalandės (MwH) per metus, o jei atsižvelgsime, kad apie 77% šio suvartojimo sudaro iškastinis kuras, galima suprasti, kokį poveikį elektros energijos sąnaudos gali turėti planetai.

Pagrindiniai atsinaujinantys šaltiniai yra:

Pasak ISPRA, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Italijoje tarp 1990 ir 2007 metų vyko lėtai – jų dalis sudarė tik nuo 4,4% iki 9%. Spartesnis augimas prasidėjo nuo 2007 iki 2019 metų, kai atsinaujinančių šaltinių dalis bendrame vidaus suvartojime pasiekė 19%.

Chart, bar chart

Description automatically generated

4 pav. – Šaltinių, naudojamų elektros energijos gamybai Italijoje, klasifikacija, ISPRA (2019)