3. Šildymas ir vėsinimas
- Vaata
Globalinis atšilimas sukelia daugybę pasekmių, viena iš jų – padidėjęs elektros energijos suvartojimas patalpų vėsinimui ir šildymui, tiek namuose, tiek kitose patalpose. Remiantis 2020 m. EUROSTAT atlikta apklausa, elektros energijos suvartojimas Europoje 2018 metais išliko stabilus ir, deja, nors jis sumažėjo, bendras 20% suvartojimo sumažinimo efektyvumo tikslas dar nepasiektas. Europos Komisija pažymėjo, kad apie ketvirtadalį CO2 emisijų Europoje yra susijusios su buitiniu elektros energijos vartojimu, o apie tris ketvirčius energijos, naudojamos Europos namuose, skiriama šildymui ir vėsinimui. Platus elektros energijos naudojimas šioms veikloms taip pat yra globalinio atšilimo sukeltų temperatūrų kilimo pasekmė, tačiau tuo pačiu prisideda prie blogėjančios aplinkos situacijos. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis, pasaulinė elektros energijos paklausa iš atsinaujinančių šaltinių palaipsniui didėja, kas yra džiuginanti naujiena.
Ši IEA, Tarptautinės energetikos agentūros, sudaryta diagrama aiškiai parodo, kokį poveikį energijos suvartojimas patalpų šildymui daro planetai.
5 pav. – Elektros energijos suvartojimas IEA pasirinktose šalyse
Be tokių gudrybių kaip prietaisų išjungimas, kai jie nenaudojami, ar racionalus skalbimo mašinos apkrovos paskirstymas, nesusigundant ją įjungti tik keliems daiktams, pateikiami patarimai, kaip efektyviau elgtis ieškant tobulo temperatūros namuose.
Efektyvumo namuose patarimų blokas apima statybos veiksmų, skirtų šilumos izoliacijai, skatinimą: tokie veiksmai priskiriami bioarchitektūros kategorijai.