Klimato kaitos poveikis
- Visualizzare

5 pav. – Dažnesni miškų gaisrai, ilgesni sausrų laikotarpiai kai kuriose vietovėse ir padidėjęs atogrąžų audrų skaičius, stiprumas ir intensyvumas – visi tai galimi būsimi pasaulinio klimato kaitos padariniai.
Aplinka jau buvo paveikta pasaulinės klimato kaitos. Ledynai sumažėjo, upių ir ežerų ledas pradėjo tirpti anksčiau, pasikeitė augalų ir gyvūnų paplitimo ribos, o medžiai pradėjo žydėti anksčiau.
Jūros ledo tirpimas, spartesnis jūros lygio kilimas ir ilgesnės, stipresnės karščio bangos – visi šie reiškiniai, kuriuos mokslininkai prognozavo kaip pasaulinės klimato kaitos padarinius praeityje.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad pasaulinė temperatūra ir toliau didės artimiausius dešimtmečius, daugiausia dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurias sukelia žmogaus veikla. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), kurią sudaro daugiau nei 1300 mokslininkų iš JAV ir kitų šalių, prognozuoja, kad per ateinantį šimtmetį temperatūra pakils 2,5–10 laipsnių pagal Farenheitą.
IPCC teigimu, klimato kaitos poveikio mastas atskirose pasaulio regionuose laikui bėgant skirsis ir priklausys nuo įvairių kultūrinių ir aplinkos sistemų gebėjimo prisitaikyti ar sušvelninti pokyčius.
IPCC teigimu, pasaulinės vidutinės temperatūros padidėjimas nuo 1,8 iki 5,4 laipsnių pagal Farenheitą (1–3 laipsniai Celsijaus) virš 1990 m. lygio kai kuriose vietovėse turės teigiamą poveikį, o kitose – neigiamą. Kylant pasaulio temperatūrai, didės ir metinės išlaidos.
Būsimos pasekmės
Pagal Trečiąją ir Ketvirtąją Nacionalines klimato vertinimo ataskaitas, kai kurios ilgalaikės klimato kaitos pasekmės Jungtinėse Valstijose apima:
- Pokyčiai tęsis visą šį šimtmetį ir kitą
- Tikimasi, kad temperatūra ir toliau kils
- Bešalčio laikotarpis (auginimo sezonas) bus ilgesnis
- Kritulių pasiskirstymas pasikeitė
- Sausros ir karščio bangos tampa vis dažnesnės
- Uraganai taps galingesni ir stipresni
- Iki 2100 m. jūros lygis pakils 1–8 pėdomis (30–240 cm)
- Arktis artimiausiu metu gali tapti be ledo
6 pav. – Užteršta planeta